apsirūstavimas — sm. (1); Sut → apsirūstauti: Be pamstos nebus apsirūstavimas mano MP81. rūstavimas; apsirūstavimas; įrūstavimas … Dictionary of the Lithuanian Language
išrūstauti — intr. Š kurį laiką rūstauti. rūstauti; apsirūstauti; įrūstauti; išrūstauti; parūstauti; perrūstauti; užsirūstauti … Dictionary of the Lithuanian Language
parūstauti — intr. BŽ376 kiek rūstauti: Oi, paširs, parūstaus savaitę, antrą, nu ir gana! V.Piet. rūstauti; apsirūstauti; įrūstauti; išrūstauti; parūstauti; perrūstauti; užsirūstauti … Dictionary of the Lithuanian Language
perrūstauti — intr.; SD210, N liautis rūstauti: Jau jis parrūstavo ant tavęs J. rūstauti; apsirūstauti; įrūstauti; išrūstauti; parūstauti; perrūstauti; užsirūstauti … Dictionary of the Lithuanian Language
rūstauti — rūstauti, auja ( auna), avo intr. BŽ97, DŽ, Brt, Lkš, rūstauti, auja, ãvo K, Prng 1. SD61, Q234,652, R, N būti rūsčiam, pykti, širsti: Kas ant brolio gal rūstauti? J. Nerūstauk, tėvai, juk giminės esam A.Vien. Par visą parėdką jaunasis su… … Dictionary of the Lithuanian Language
užsirūstauti — pasidaryti rūsčiam, užpykti, įširsti: Tas sultonas karalius dideliai užsirūstãvo (ps.) Žd. rūstauti; apsirūstauti; įrūstauti; išrūstauti; parūstauti; perrūstauti; užsirūstauti … Dictionary of the Lithuanian Language
įrūstauti — tr. padaryti rūstų, įpykinti: Persergėt, idant jo neįrūstaut Sut. | refl. rš. rūstauti; apsirūstauti; įrūstauti; išrūstauti; parūstauti; perrūstauti; užsirūstauti … Dictionary of the Lithuanian Language
